- kardielius
- ×kardiẽlius (l. kardel) sm. (2) K, NdŽ; R
1. Zp stipri virvė sieliams ar šiaip kam pririšti: Susuk gerą kardiẽlių Vvr. Duok kardielių, pririšiu valtį prie kranto Pžrl. Prikinkyk trečią arklį į kardiẽlių, ir važiuosi trimis arkliais J.
2. Rt branktas trečiam arkliui prikinkyti: Sutiksi karietą, o prie kardiẽliaus šimelis prikinkyts Sch181.
3. Dkš, Mrj gegnių juosta, skersinis, kad stipriau gegnės laikytųsi: Užkrovėm javus iki kardieliaus Ldvn. Rugių prikrovėm iki kardielių Jon.
4. Drs, Brt, Jz, Prn stalo pakojė, pastolis.
5. baslys, vartojamas sieliui sustabdyti: Šok su kardielium, stabdysma Sv.
◊ ant kardiẽliaus palìkti nepadaryti to, kas buvo sumanyta: Palìksi jau ant kardiẽliaus (netekėjusi, neišvažiavęs, neišėjęs) Sg.
Dictionary of the Lithuanian Language.